Ignas Šablevičius, „Capitalica Asset Management“ investicinio fondo „Capitalica Debt Fund“ valdytojas
Praėjusiais metais iki senokai matytų aukštumų išaugusios palūkanų normos padidino tokių investicinių instrumentų kaip obligacijų ar privačios skolos generuojamą grąžą. 10 procentų ar net didesnes metines palūkanas generuojančios investicijos nebestebino, todėl vis platesnis ratas investuotojų pradėjo įtraukti tokias investicijas į savo portfelį. Šiais metais palūkanų normos nuo aukštumų yra sumažėjusios apie pusę procentinio punkto, tačiau privačios skolos patrauklumas išlieka.
Investicijos į įmonių obligacijas ar privačią skolą gali būtigera alternatyva taip pat fiksuoto pajamingumo, tačiau mažesnę grąžą generuojantiems indėliams ar vyriausybės vertybiniams popieriams. Tuo labiau, kad neviešos obligacijų emisijos ir privatus skolinimas lėčiau reaguoja į palūkanų pokyčius, nes šie produktai atliepia įmonių poreikį gauti alternatyvų, kitomis priemonėmis sunkiai prieinamą finansavimą, arba specializuotą sprendimą.
Tuo tarpu žvelgiant į akcijų rinką, matyti, kad pastaruoju metu ji – ypač sunkiai prognozuojama, o pagrindiniai indeksai per paskutinį mėnesį prarado didelę dalį šiemetinio prieaugio.
Be to, papildomas obligacijų bei privačios skolos kaip investavimo instrumentų privalumas yra tas, kad periodiškai generuojamomis palūkanomis iš investicijų galima dalintis su investuotojais, taip sukuriant pastovų pajamų srautą.
Skolos fondams netrūksta ir iššūkių
Nepaisant minimų investicijų patrauklumo, vietos fondų valdytojams kyla ir iššūkių, siekiant pritraukti investuotojų lėšas.
Geopolitinė regiono situacija dalį investuotojų skatina savo pinigus kreipti į Vakarų Europą arba JAV. Kitus neramina potencialūs pokyčiai Lietuvos pensijų sistemoje, viešojoje erdvėje pasirodanti neigiama informacija apie rinkos dalyvius arba įmones, kurios nesugeba vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, nemažą įtaką investuotojų sprendimams daro ir pasitikėjimas fondo komanda bei jų veiklos istorija. Tai sukelia papildomų iššūkių naujai į rinką ateinantiems žaidėjams.
Kita vertus, sudėtinga aplinka verčia pasitempti, gerinti ir skaidrinti komunikaciją, tobulinti veiklos procesus. Investuotojams ir visai rinkai tai bus į naudą. Galime pasidžiaugti, kad „Capitalica Asset Management“ vardas rinkoje žinomas gana gerai ir asocijuojasi su kokybiškais projektais. Tad su šiais metais įmonės įkurto skolos fondo „Capitalica Debt Fund“ komanda atsakingai dirbame, kad užsitarnautume ir išlaikytume pasitikėjimą. Pirmieji rezultatai ir dialogas su investuotojais rodo, kad esame gerame kelyje.
Nuo fondo veiklos pradžios padarytos jau trys investicijos, į kurias buvo įdarbintos pirmųjų ilgalaike fondo strategija patikėjusių investuotojų lėšos. Šiuo metu keli nauji investuotojai įsipareigoję įdarbinti savo pinigus, tad nagrinėjame ir per artimiausius kelis mėnesius planuojame atrinkti bei padaryti dar kelias investicijas.
Kas laukia ateityje?
Vertinant tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu, aplinka atrodo iš esmės palanki skolos fondų veiklai. Palūkanos Europoje, nors ir pradėjusios žemėti, turėtų nusistovėti virš 2% lygio ilguoju laikotarpiu. Tai leistų investiciniams fondams generuoti sveiką investicijų grąžą.
Taip pat kol kas nesimato ženklų, kad artimiausiu metu komerciniai bankai ženkliai padidintų savo rizikos apetitą, tad smulkiam ir vidutiniam verslui išliks alternatyvaus finansavimo poreikis.
Investuotojų mūsų regione daugėja, jų finansinis raštingumas gerėja, tad tai suteikia prielaidas kapitalo rinkai vystytis ir augti. Tuo labiau, kad Baltijos šalyse obligacijų ir privačios skolos fondų turtas sudaro net kelis kartus mažesnę visų investicijų dalį, lyginant su euro zonos šalių vidurkiu. Todėl ateityje galima tikėtis tolimesnio tokių investicijų augimo.
