Nors Lietuvos investuotojai supranta portfelio diversifikavimo svarbą ir ieško naujų investicinių klasių su stabilia ir lūkesčius tenkinančia grąža, jie vis dar myliomis atsilieka nuo Vakarų Europos, lyginant privačių skolos fondų valdomą turtą. „Iš tiesų investicijų į obligacijas apimtys Baltijos šalyse auga sparčiai, tačiau tam, kad pasivytume Vakarų Europą, mums vis dar reikia paaugti 10–20 kartų nuo ten, kur esame dabar“, – skaičiuoja „Capitalica Asset Management“ valdomo investicinio fondo „Capitalica Debt Fund“ vadovas Ignas Šablevičius.
Anot eksperto, Europoje bendras privačios skolos fondų valdomas turtas per pastarąjį dešimtmetį augo vidutiniškai 20 proc. per metus ir šiuo metu siekia daugiau nei pusę trilijono eurų.
„Lietuvą ir kitas Baltijos šalis lyginant su Vakarų Europa, mums reikėtų pasistiebti. Bendras Baltijos šalių privačių skolos fondų valdomas turtas nesudaro daugiau nei 300 mln. eurų. Lyginant su visa Europa, tai – beveik 2000 kartų skirtumas. Tuo tarpu BVP skiriasi maždaug 100 kartų. Tad nors investicijų į obligacijas apimtys Baltijos šalyse auga sparčiai, tam, kad pasivytume Vakarų Europą, mums vis dar reikia paaugti 10–20 kartų nuo ten, kur esame dabar“, – skaičiuoja I. Šablevičius.
„Capitalica Debt Fund“ valdytojas teigia, kad vieno recepto, galinčio paskatinti lietuvius dar aktyviau rinktis investicijas į privačią skolą – nėra. Visuomenės švietimas, galimų investicinių įrankių pristatymas, pasiūlos augimas, valstybinių ir tarptautinių institucijų bendradarbiavimas – tik keletas iš veiksnių, nulemiančių papildomų investicinių instrumentų populiarumo augimą šalyje.
„Investavimas į obligacijas, privačią skolą – alternatyvaus finansavimo galimybė. Todėl nenuostabu, kad jos žinomumas ir populiarumas gerokai išaugo po 2008–2009 metų finansinės krizės, kurios metu labai sugriežtėjo bankams taikomi finansavimo reikalavimai ir šie stipriai suvaržė kreditavimą. Verslui natūraliai reikėjo surasti alternatyvą ir ja tapo kapitalo rinkos, t. y. lėšų pritraukimas per obligacijas arba privačią skolą. Naujausias akstinas, paskatinęs šios rūšies investicijų į privačią skolą apimčių tolimesnį augimą – 2022 metų pradžioje prasidėjęs karas Ukrainoje, ženkliai išaugę bankinių paskolų apribojimai bei pradėjusios sparčiai augti palūkanų normos“, – pasakoja I. Šablevičius.
Išskirtinė galimybė
„Kartu su visa „Capitalica Asset Management“ komanda stengiamės didinti įvairių investavimo įrankių prieinamumą gyventojams. Žinoma, galimybes dažnai apriboja nustatytos minimalios sumos. Kadangi didžioji dalis rinkoje veikiančių investicinių fondų yra uždarojo tipo, jie yra skirti informuotiesiems investuotojams ir dažnu atveju turi taikyti 125 tūkstančiai eurų minimalios investicijos reikalavimą. Vis dėlto, įvertinę visas aplinkybes ir susiderinę su Lietuvos banku, nusprendėme investuotojams laikinai, iki kitų 2025 metų balandžio mėnesio sudaryti galimybę į „Capitalica Debt Fund“ investuoti ir nuo 25 tūkstančių eurų“, – sako 20 metų rinkoje patirtį sukaupęs ekspertas.
Pasak I. Šablevičiaus, šis sprendimas priimtas siekiant atliepti investuotojų poreikius.
„Pastaruoju metu sulaukiame daug užklausų dėl galimybės investuoti į privačios skolos fondą. Tarp besikreipiančių – ne tik patyrę, bet ir pradedantieji investuotojai. Šią turto klasę žino ir nori išbandyti vis daugiau žmonių. Žinoma, pirmą kartą investuoti 125 tūkstančius į asmeniškai neišbandytą įrankį gali būti nedrąsu, jau net nekalbant apie tai, kad objektyviai 125 tūkstančių suma yra labai didelė, todėl ir sudarome galimybę pradėti nuo 25 tūkstančių. Tikime, kad pasieksime suplanuotus rezultatus ir būtent jų pagalba įtikinsime net ir labiausiai dvejojančius investuotojus, kad „Capitalica Debt Fund“ – stabilią ir konkurencingą grąžą užtikrinantis fondas“, – sako ekspertas.
„Capitalica Debt Fund“ siekiama metinė grąža – 10 proc., į fondą iš viso planuojama pritraukti iki 100 mln. EUR kapitalo.
„Esame išsikėlę tikslą uždirbamą grąžą su investuotojais dalintis pusiau. Pusė grąžos toliau investuojama, pusė – paskirstoma investuotojams, taip kasmet jiems generuojant iki 5 % metinių palūkanų pasyvių pajamų srautą. Šiuo metu kaip tik ruošiamės pirmajam lėšų paskirstymui, kurį padarysime gruodžio mėn.“, – paaiškina I. Šablevičius.
