Komentuoja SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ investicinių projektų vadovė Gabrielė Gegevičiūtė
Beveik pusė (46 proc.) Lietuvos gyventojų tikisi iki 5 proc. metinės grąžos, rodo investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Įdomu tai, kad tokios grąžos dažniausiai tikisi moterys. Vyrų lūkesčiai investicinei grąžai – aukštesni. Pastarieji laukia maždaug 6–10 proc. metinės grąžos. Tyrimas parodė, kad moterys investavime sprendimus priima atsargiau, jos ne taip mėgsta rizikuoti. Ar tai – jų (ne)sėkmės investavime priežastis?
Būtų klaidinga teigti, jog moterų atsargumas investavime neleidžia joms pasiekti tokių įspūdingų rezultatų kaip vyrams. Priešingai – atsakingas investavimas, galimų rizikų mažinimas padeda užtikrinti stabilų investicijų augimą ilguoju laikotarpiu.
Liūdina tai, kad nors moterys turi potencialo pasiekti net geresnių investavimo rezultatų nei vyrai, pastarosios vis dar ne itin aktyviai įsitraukia į šią veiklą. Pavyzdžiui, „Vanguard“ atliktas tyrimas parodė, kad JAV gyvenanti moteris vidutiniškai savo pensijai yra sukaupusi maždaug 31 tūkst. JAV dolerių, amerikietis vyras – 45 tūkst. JAV dolerių. Tai – net 14 tūkst. skirtumas.
Tiesa, keičiantis kartoms, situacija užsienio šalyse pamažu gerėja. „Fidelity Investments“ tyrimo duomenimis, 7 iš 10 Z kartos atstovių šiuo metu investuoja, tūkstantmečio kartos – 6 iš 10. Jei pažvelgtume į ankstesnes kartas, pavyzdžiui, X kartą, joje situacija liūdnesnė – investuoti renkasi tik 55 proc. moterų.
Stiebtis – ne tik lietuvėms, bet ir lietuviams
Įdomu tai, kad Lietuvoje rečiau už vakarų šalių gyventojus investuoja ne tik moterys, bet ir vyrai. „Spinter tyrimas“ parodė, kad per 2024 m. į akcijas, obligacijas, indėlius, nekilnojamąjį turtą, pensijų 2 pakopos ar kitus pensijų fondus investavo tik maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (36,1 proc.).
Žvelgiant į moterų investavimo tendencijas Lietuvoje, daugiausia jų šiais metais rinkosi investicijas į banko indėlius – 44,7 proc. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi investicijos į alternatyvius instrumentus (19,8 proc.), nekilnojamąjį turtą (15,2 proc.), atvirus investicijų fondus (13,2 proc.), akcijas ir uždarus investicijų fondus (10,7 proc.). Obligacijas šiais metais pasirinko tik 5 proc. moterų, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa.
Kalbant apie investuojančių moterų amžių, Lietuvoje tendencijos čia taip pat kiek kitokios nei vakarų šalyse. Pastebime, jog, kaip ir vyrai, dažniausiai investuoja vyresnės nei 30 metų amžiaus moterys. Būtent šiame gyvenimo etape žmonės dažniausiai pradeda generuoti didesnes pajamas ir dėl to dalį jų gali skirti investavimui. Taip pat sprendimas auginti turimas lėšas dažnai priimamas ir dėl to, kad būtent šio amžiaus gyventojai pradeda planuoti didesnius pirkinius, pavyzdžiui, pirmąjį nuosavą būstą, ar svarbius gyvenimo įvykius – vestuves ar šeimos pagausėjimą. Visa tai neišvengiamai reikalauja papildomų lėšų, kurias greitai sugeneruoti tik „atsidedant“ dalį atlyginimo – labai sudėtinga ar net neįmanoma.
Kam upė, o kam – tvenkinys
Sakoma, kad yra du būdai, kaip galima žiūrėti į savo pinigus. Vieni juos mato kaip nuolat tekančią upę, kiti – kaip stovintį tvenkinį. Pirmieji savo pajamas supranta kaip nuolat tekantį srautą, kurį reikia kažkur išleisti, nukreipti. Kartais upė patvinsta, kartais – senka, bet ji niekada nenustoja tekėjusi. Antriesiems pinigai – lyg tvenkinys, tarytum tam tikra suma, dėl kurios auginimo reikia nuolat ir pastoviai dirbti. Tvenkinys gali stipriai išsiplėsti, bet gali ir visiškai išdžiūti. Beveik visada pirmojo požiūrio laikosi vyrai, o antrojo – moterys.
Ką tai reiškia? Kaip ir parodė „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai, moterys, į pinigus žvelgdamos kaip į tvenkinį, investuoja atsargiau, geriau apsvarstydamos galimas rizikas. Juk, praradus didelę dalį investicinių pajamų, kalbant metaforiškai, tvenkinys gali ir visiškai išdžiūti. Vis dėlto, ilguoju laikotarpiu, jos dėl to gali sukaupti didesnį kapitalą nei vyrai, kurie pinigus dažniausiai vertina kaip nuolat tekantį srautą.
Pasirinkdamos investuoti moterys kuria savo finansinę nepriklausomybę. Todėl, norinčios pradėti savo asmeninę investavimo kelionę, pirma, turėtų nebijoti domėtis savo investavimo galimybėmis ir neapsiriboti tik indėliais bankuose. Pastarieji – investavimo higiena, kuri net ne visada padeda apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos. Galimos alternatyvos – investicijos į nekilnojamąjį turtą, atvirus bei uždarus investicijų fondus, akcijas, obligacijas ar ne alternatyvius investavimo instrumentus. Taip pat, svarbu, prireikus nebijoti kreiptis pagalbos į profesionalius ir licencijuotus konsultantus, padėsiančius išsiaiškinti asmeninius investicinius tikslus, rizikos apetitą, bei pagal juos susidėlioti tinkamai diversifikuotą investicinį portfelį bei efektyviai pasiekti užsibrėžtų finansinių tikslų.
